野外吮她的花蒂,国产精品久久久久久久久久久久午衣片,欧美猛少妇色xxxxx猛叫,YYY6080韩国三级理论

Our Services

始終以翻譯品質(zhì)、物美價(jià)廉,提升您的翻譯水準(zhǔn)與品味為己任。

文檔翻譯
Document Translation

專注于法律合同、管理咨詢、財(cái)經(jīng)金融、機(jī)械制造、生物醫(yī)藥、IT通訊等領(lǐng)域的多語言翻譯。

本地化翻譯
Localized Translation

提供文檔本地化、軟件本地化、網(wǎng)站翻譯、多媒體本地化、游戲本地化、多語言桌面排版(DTP)等服務(wù)。

口譯服務(wù)
Interpretation Service

提供陪同翻譯、會議翻譯、會展口譯、交替?zhèn)髯g、同聲傳譯,以及同傳設(shè)備租賃等專業(yè)服務(wù)。

母語審校
Native-speaker Proofreaders

遍布全球的資深母語譯員為您提供專業(yè)地道的潤色審校服務(wù),讓您的譯文更符合當(dāng)?shù)氐奈幕?xí)慣和文風(fēng)要求。

  立陶宛語語法

  1.語言簡介

  立陶宛語(立陶宛語:lietuvi? kalba,英:Lithuanian language)是立陶宛共和國(Lietuvos Respublika)的官方語言,也是歐盟官方語言之一。她屬印歐語系波羅的-斯拉夫語族,同族的語言還有拉脫維亞語(latviešu valoda),拉特加爾語 (latgalīšu volūda,也有很多學(xué)者認(rèn)為她只是一種拉脫維亞語的方言)。立陶宛語在歐洲算是較小的語種,使用人口約320余萬,不過對于語言學(xué)家來說,她有很高的研究價(jià)值。丹麥語言學(xué)家裴特生(Holger Pedersen,1867-1953)在他的著作《十九世紀(jì)歐洲語言學(xué)史》(Linguistic Science in the Nineteenth Century: Methods and Results)中提到,立陶宛語用一種極其古老的外表留存至今,從一個(gè)立陶宛農(nóng)民口里聽到的詞形,一般地說只有梵語那樣古老的語言才能比得過它的原始性。立陶宛語形態(tài)古老且豐富,但是同梵語相比,她的形態(tài)還是顯得簡單許多,比如沒有中性,沒有雙數(shù),動詞第三人稱單復(fù)數(shù)同形。

  2.字母和發(fā)音

  立陶宛語的字母表如下:

  A a ? ? B b C c ? ? D d E e ? ? ? ? F f G g H h I i ? ? Y y J j K k L l M m N n O o P p R r S s Š š T t U u ? ? ū ū V v Z z ? ?

  帶尾巴的元音字母?、?、?、?分別是a、e、i、u的長音,但是不帶尾巴的元音字母同樣可以表示長音。波蘭語中也有?、?,而發(fā)音同立陶宛語有別,讀的時(shí)候帶鼻音。另外,?發(fā)音為/e:/,ū發(fā)音同?,y在立陶宛語中是個(gè)元音,發(fā)音同?。?、š、?同捷克語。

 立陶宛語日常用語

英語 立陶宛語
Welcome Sveiki atvyk?
Hello Labas,Sveikas,Sveiki
How are you?
  Thanks, I'm fine, and you?
Kaip sekasi?Kaip tau sekasi?
A?iu, gerai. O Jums?
Long time no see Seniai nesimat?m。
What's your name?
  My name is ...
Kuo tu vardu?
Mano vardas ...
Where are you from?
  I'm from ...
Iš kur jūsesate?Iš kur tu esi?
Ašiš ...
Pleased to meet you Malonu susipa?inti
Good morning Labas rytas
Good afternoon Laba diena
Good evening Labas vakaras
Good night Labanakt,Labos nakties
Goodbye Viso gero
Good luck S?km?s!Geros kloties!
Cheers/Good health! ? sveikat?!
Have a nice day Geros dienos!
Bon appetit Gero apetito!Skanaus!
Bon voyage Laimingos kelion?s!Geros kelion?s!
I don't understand Aš nesuprantu
Please speak more slowly Prašom pakartoti l?tai,Prašom kalb?ti l??iau
Please write it down Ar galite u?rašyti?Gal galite tai u?rašyti?
Do you speak Lithuanian? Ar kalbate lietuviškai?
How do you say ... in Lithuanian? Kaip lietuviškai pasakyti ...?
Excuse me Atsiprašau!
How much is this? Kiek šitas kainuoja?Kiek tai kainuoja?
Sorry Atsiprašau!Atleiskite!
Please Prašau
Thank you
  Response
A?iū,D?koju,Labai a?iū
Prašom
Where's the toilet? Kur yra tualetas?
This gentleman/lady will pay for everything Šis vyras u?mok?s u? visk?
  Ši moteris u?mok?s u? visk?
Would you like to dance with me? Ar nor?tum su manim pašokti?
  Gal nor?tum su manim pašokti?
I love you Aš tave myliu
Get well soon Sveikite, Sveikite grei?iau
Leave me alone! Atstokite!Palikite mane ramyb?je!
Help!
  Fire!
  Stop!
Pad?kite!
  Gaisras!
  Stop!
Call the police! Iškvieskite policij?!
  Skambinkite policijai!
Merry Christmas and Happy New Year Linksm? Kal?d? ir laiming? Nauj?j? Met?
Happy Easter Su šventom velykom!
  Sveiki sulauk? švent? velyk?!
Happy Birthday Su gimtadieniu/Sveikinu gimtadienio proga
My hovercraft is full of eels
  What!?Why this phrase?
Mano laivas su oro pagalve pilnas unguri?
One language is never enough Vienos kalbos niekada negana
  Mok?ti vien? kalb? neu?tenka

 

  3.名詞

  立陶宛語名詞有兩性、兩數(shù)和七格。陽性名詞通常以-as,-us結(jié)尾(類似古希臘語的-ας;拉丁語的-us),陰性名詞通常以-a, - ?結(jié)尾。

  立陶宛語名詞按照主格詞尾的不同分為五種變化類型。

  第一變格法:以-ys,-is,-(i)as結(jié)尾的陽性名詞

  第二變格法:以-a, - ?, -ti結(jié)尾的陰性及部分陽性名詞

  第三變格法:以-is結(jié)尾,單數(shù)屬格為-ies的陽、陰性名詞

  第四變格法:以-us結(jié)尾的詞,這組詞中也無一例外全為陽性

  第五變格法:以-uo, -?結(jié)尾,單數(shù)屬格為-(en)s, -(er)s的詞,僅有幾個(gè)詞屬此類

  以下僅舉常見的第一、二變格法

  第一變格法:vyras男人

  格 單數(shù) 復(fù)數(shù)

  主 vyras vyrai

  屬 vyro vyr?

  與 vyrui vyrams

  賓 vyr? vyrus

  具 vyru vyrais

  位 vyre vyruos

  呼 vyre vyrais

  第二變格法:kalba語言

  格 單數(shù) 復(fù)數(shù)

  主kalba kalbos

  屬kalbos kalb?

  與kalbai kalboms

  賓kalb? kalbas

  具kalba kalbomis

  位kalboje kalbose

  呼kalba kalbos

  用例:

  Vyrai prad?jo kirsti didelius med?ius, kad gal?t? pastatyti namus.

  男人們開始砍高大的樹木用來建造房屋。

  Du neturtingi keliauninkai eina per giri?.

  兩個(gè)身無分文的旅行者走過的樹林。

  akademijos narys

  院士

  Vilniaus miestas

  維爾紐斯市

  Aš atnešiau led?.

  我?guī)硇┍ち琛?/span>

  Aš nenusipirkau naujo dvira?io.

  我沒買新自行車。

  Aš rašau pieštuku.

  我用筆寫字。

  Pasitikiu draugu.

  我信認(rèn)那位朋友。

  Mūs? draugai guli lovoje.

  我的朋友們都躺在床上。

  Drauge, ateik ?ia.

  朋友,過來!

  4. 形容詞

  立陶宛語形容詞在變化時(shí)需要同名詞保持性、數(shù)、格的一致。

  4.1 形容詞變格

  立陶宛語形容詞有三格變個(gè)法,形容詞根據(jù)主格詞尾分為三大類

  第一變格法:以-as結(jié)尾

  第二變格法:以-us結(jié)尾

  第三變格法:以-is結(jié)尾

  各類變格法例舉如下:

  -第一變格法

  visas所有的

  單數(shù)

  陽性 陰性

  主vis-as vis-a

  屬vis-o vis-os

  與vis-am vis-ai

  賓vis-? vis-?

  具vis-u vis-a

  位vis-ame vis-oje

  呼vis-a vis-a

  復(fù)數(shù)

  陽性 陰性

  主vis-i vis-os

  屬vis-? vis-?

  與vis-iems vis-oms

  賓vis-us vis-as

  具vis-ais vis-omis

  位vis-uose vis-ose

  呼vis-i vis-os

  -第二變格法

  baisus可怕的

  單數(shù)

  陽性 陰性

  主bais-us bais-i

  屬bais-aus bais-ios

  與bais-iam bais-iai

  賓bais-? bais-i?

  具bais-iu bais-ia

  位bais-iame bais-ioje

  呼bais-us bais-i

  復(fù)數(shù)

  陽性 陰性

  主bais-ūs bais-ios

  屬bais-i? bais-i?

  與bais-iems bais-ioms

  賓bais-ius bais-ias

  具bais-iais bais-iomis

  位bais-iuose bais-iose

  呼bais-ūs bais-ios

  -第三變格法

  medinis木質(zhì)的

  單數(shù)

  陽性 陰性

  主medin-is medin-?

  屬medin-io medin-?s

  與medin-iam medin-ei

  賓medin-? medin-?

  具medin-iu medin-e

  位medin-iame medin-?je

  呼medin-is medin-?

  復(fù)數(shù)

  陽性 陰性

  主medin-iai medin-?s

  屬medin-i? medin-i?

  與medin-iams medin-?ms

  賓medin-ius medin-es

  具medin-iais medin- ?mis

  位medin-iuose medin-?se

  呼medin-iai medin-?s

  4.2 形容詞變級

  立陶宛語形容詞有原級、比較級和最高級三個(gè)級。比較級是在詞根后面加詞綴-esn-再加陽性-is或陰性-?構(gòu)成。如baisus可怕的-baisesnis/baisen?較可怕的;geras好的-geresnis/ geresn?較好的。最高級則是在詞根后加-iaus-再加陽性-ias或陰性-ia。如baisiausias/baisiausia最可怕的,geriausias/geriausia最好的。已經(jīng)變級的形容詞也要與名詞保持性數(shù)格的一致,變格參照-is結(jié)尾的形容詞。

  -比較級: 連詞negu或介詞u?+賓格

  Jis yra aukštesnis negu aš galvojau.他比我想象的要大。

  Tavo ranka baltesn? negu mano ranka. 你的手比我白。

  Ji daug gra?esn? u? seser?. 她比她姐姐漂亮得多。

  -最高級:去掉形容詞陽性單數(shù)詞尾-as/ias/us/is加-iausias陽性/-iausia陰性構(gòu)成。如:baisus-baisiausias最可怕的,geras-geriausias最好的

  Mus? armija yra galingiausia iš vis? armij?. 我們的部隊(duì)是所有部隊(duì)里最強(qiáng)的。

  Aš ma?iau gra?iausi? vyr?. 我見到了那個(gè)最帥的男生。

  5. 數(shù)詞

  -基數(shù)詞(1~10):

  0 nulis 1 vienas (vieneri) 2 du (dveji) 3 trys (treji) 4 keturi (ketveri) 5 penki (penkeri) 6 šeši (šešeri) 7 septyni (septyneri) 8 aštuoni (aštuoneri) 9 devyni (devyneri) 10 dešimt

  括號里的數(shù)詞表示復(fù)數(shù)數(shù)詞只在個(gè)別詞前出現(xiàn),比如metai年,durys門,rungtyn?s比賽等。如:penkeri metai五年。

  -序數(shù)詞(1st~10th):

  1st pirmas, pirma/2nd antras, antra/3rd tre?ias, tre?ia/4th ketvirtas, ketvirta/5th penktas, penkta/6th šeštas, šešta/7th septintas, septinta/8th aštuntas, aštunta/9th devintas, devinta/10th dešimtas, dešimta 前一個(gè)是陽性后一個(gè)是陰性

  6. 代詞

  6.1 人稱代詞變格一覽

  我 你 他 她

  主 aš tu jis ji

  屬 man?s tav?s jo jos

  與 man tau jam jai

  賓 mane tave j? j?

  具 manimi tavimi juo ja

  位 manyje tavyje jame joje

  我們 你們 他們 她們

  主mes jūs jie jos

  屬mūs? jūs? j? j?

  與mums jums jiems joms

  賓mus jus juos jas

  具mumis jumis jais jomis

  位mumyse jumyse juose jose

  6.2 疑問代詞變格一覽

  格 kas誰/什么 koks什么 kuris哪個(gè)

  主 kas koks kuris

  屬 ko kokio kurio

  與 kam kokiam kuriam

  賓 k? kok? kur?

  具 kuo kokiu kuriuo

  位 kame kokiame kuriame

  用例:

  K? daro tavo brolis? 你哥哥是做什么的?

  Kas ?ia yra? 那是什么?

  7.動詞

  立陶宛語動詞有豐富的時(shí)、態(tài)、體等形態(tài)。

  7.1動詞變位

  立陶宛語動詞有三個(gè)基本形態(tài):不定式、現(xiàn)在時(shí)單三、過去時(shí)單三。

  變位時(shí)按照現(xiàn)在時(shí)單三的詞尾分成三類。

  第一變位法:-a(動詞原型一般以-ati, -auti, -uoti和輔音+ti結(jié)尾)

  第二變位法:-i(動詞原型一般以-?ti結(jié)尾,但did?ti增加屬第一變位法)

  第三變位法:-o(動詞原型一般以-yti結(jié)尾,但rūdyti生銹屬第一變位法)

  三種變位法的詞尾如下:(從上而下依次為單數(shù)1,2,3人稱和復(fù)數(shù)1,2,3人稱)

  第一變位法:

  現(xiàn)在 過去 反復(fù)過去 將來時(shí) 虛擬式 命令式

  -u -au -davau -siu -?iau 無

  -i -ai -davai -si -tum -k

  -a -o -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位

  -ame -ome -davome -sime -tume -kime

  -ate -ote -davote -site -tute -kite

  -a -o -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位

  第二變位法:

  現(xiàn)在 過去 反復(fù)過去 將來時(shí) 虛擬式 命令式

  -iu -au -davau -siu -?iau 無

  -i -ai -davai -si -tum -k

  -i -o -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位

  -ime -ome -davome -sime -tume -kime

  -ite -ote -davote -site -tute -kite

  -i -o -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位

  第三變位法:

  現(xiàn)在 過去 反復(fù)過去-dav- 將來時(shí)-s- 虛擬式-t- 命令式

  -au -iau -davau -siu -?iau 無

  -ai -ei -davai -si -tum -k

  -o -? -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位

  -ome -?me -davome -sime -tume -kime

  -ote -?te -davote -site -tute -kite

  -o -? -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位

  時(shí)態(tài)用例

  -現(xiàn)在時(shí)(Esamasis laikas)

  ?em? sukasi apie saul?. 地球繞著太陽轉(zhuǎn)。

  Kiekvien? ryt? aš keliuosi 7 valand?. 我每天7點(diǎn)起床。

  -過去時(shí)(Būtasis kartinis laikas)

  Kas pieš? š? paveiksl?? 這圖誰畫的?

  Kai j? pama?iau, jis skait? knyg?. 我看到他的時(shí)候,他正在讀書。

  Aš jam skambinau antradieni, bet jo nebuvo. 周二我打電話給他但是他不在。

  -反復(fù)過去時(shí)(Butasis da?ninis laikas):表示過去多次做的行為

  Kai buvau ma?as, ? mokykl? va?iuodavau dvira?iu. 我小的時(shí)候常騎車上學(xué)。

  Seniau jis da?nai eidavo ? kin?. 以前他經(jīng)常去電影院。

  -將來時(shí)(Būsimasis laikas)

  Kada ?inosi egzamin? rezultatus? 你什么時(shí)候知道考試成績?

  Manau, š?vakar niekur neisiu. 我不想晚上出去。

  -虛擬式(多用于jei/jeigu從句及表示意圖的從句中)

  Jeigu jis but? protingas, taip nedaryt?. 假如他夠聰明就不會干那事。

  Jis nori, kad aš dirb?iau. 他想讓我工作。

  Kad ir kaip prašytum, negausi. 再怎么祈求你也得不到。

  Kaip gard?iai jis but? iš sav?s jouk?sis, jeigu but? pats save iš šalies mat?s. 假如他站在另一個(gè)角度看自己一定會放聲大笑。

  Aš nebu?iau visiškai laimingas, jei netur??iau k? veikti. 假如我什么都沒做就不會如此快活。

  -命令式

  Matyk!看呀!

  B?kime!我們快跑!

  7.3分詞

  立陶宛語的分詞相當(dāng)多,有現(xiàn)在分詞,過去以及過去反復(fù)分詞,將來分詞,被動分詞等。分詞的性質(zhì)和名詞相似,因此除了帶有時(shí)態(tài)之外,還有和名詞一樣的格變化。

  7.3.1 現(xiàn)在分詞

  第一、三變位法

  單數(shù)

  陽性 陰性

  主 -?s/-antis -anti

  屬 -an?io -an?ios

  與 -an?iam -an?iai

  賓 -ant? -an?i?

  具 -an?iu -an?ia

  位 -an?iame -an?ioje

  呼 -?s/-antis -anti

  復(fù)數(shù)

  主 -?/-antys -an?ios

  屬 -an?i? -an?i?

  與 -antiems -an?ioms

  賓 -an?ius -an?ias

  具 -an?iais -an?iomis

  位 -an?iuose -an?iose

  呼 -?/-antys -an?ios

  第二變位法

  單數(shù)

  主 -?s/-intis -inti

  屬 -in?io -in?ios

  與 -in?iam -in?iai

  賓 -int? -in?i?

  具 -in?iu -in?ia

  位 -in?iame -in?ioje

  呼 -?s/-intis -inti

  復(fù)數(shù)

  主 -?/-intys -in?ios

  屬 -in?i? -in?i?

  與 -intiems -in?ioms

  賓 -in?ius -in?ias

  具 -in?iais -in?iomis

  位 -in?iuose -in?iose

  呼 -?/-intys -in?ios

  7.3.2過去及反復(fù)過去時(shí)

  單數(shù)

  主 -?s -usi

  屬 -usio -usios

  與 -usiam -usiai

  賓 -us? -usi?

  具 -usiu -usia

  位 -usiame -usioje

  呼 -?s -usi

  復(fù)數(shù)

  主 -? -usios

  屬 -usi? -usi?

  與 -usiems -usioms

  賓 -usius -usias

  具 -usiais -usiomis

  位 -usiuose -usiose

  呼 -? -usios

  反復(fù)過去時(shí)分詞的現(xiàn)在詞根后加-dav-再加上述詞尾。

  7.3.3 將來時(shí)

  單數(shù)

  主 -i?s/-iantis -ianti

  屬 -ian?io -ian?ios

  與 -ian?iam -ian?iai

  賓 -iant? -ian?i?

  具 -ian?iu -ian?ia

  位 -ian?iame -ian?ioje

  呼 -i?s/-iantis -ianti

  復(fù)數(shù)

  主 -i?/-iantys -ian?ios

  屬 -ian?i? -ian?i?

  與 -iantiems -ian?ioms

  賓 -ian?ius -ian?ias

  具 -ian?iais -ian?iomis

  位 -ian?iuose -ian?iose

  呼 -i?/-iantys -ian?ios

  用例:

  b?gantis vanduo 流水

  skambantis varpas 響著的鈴

  Profesorius, skait?s knyg?, tuojau eis ? bibliotek?. 那位正在看書的教授馬上就要去圖書館。

  Aš ma?iau ?mog?, nešant? didel? maiš? bulvi?. 我看見一個(gè)拿著一大袋番茄的人。

  Mirusio ?mogaus kunas negali keltis. 死人的尸體是不會起來的。

  Aš pa??stu ?mog?, dirbdavus? stovykloje vasar?. 我認(rèn)識一個(gè)人已經(jīng)在營地工作了一個(gè)夏天。

  7.4副動詞

  表示主語不同的兩個(gè)動作同時(shí)進(jìn)行。只有時(shí)態(tài)的區(qū)別,現(xiàn)在時(shí)加-ant/int,過去時(shí)加-us,反復(fù)過去時(shí)加-us, 將來時(shí)加-siant。如:kalbant,kalb?jus,kalb?davus,kalb?siant。

  用例:

  Ties? sakant, jis kvailys. 說實(shí)話,他很傻。

  Lyjant mes ejome namo. 我們回家的時(shí)候在下雨。

  Jam kalbant, visi klauso. 他在說的時(shí)候每個(gè)人都在傾聽。(當(dāng)副動詞含有主語時(shí),主語不能用主格要用與格。)

  Saulei tekant, jis atsik?l?. 太陽出來的時(shí)候,他起了床。

  Laukiu sunaus gr??tant. 我在等兒子回來。

  8. 介詞

  -支配屬格的介詞(部分)

  anot根據(jù),ant在上/對的感覺,aukš?iau在上方,be沒有,d?l因?yàn)?,iš從,lig/ligi直到,link朝著,nuo從下來,pasak根據(jù),pirm在前面,u?在之后

  -支配賓格的介詞(部分)

  apie附近,?在里,po周圍,pro近旁,u?比

  -支配具格的介詞(部分)

  po在下面,su和一起,ties在對面.

相關(guān)閱讀 Relate

  • 同傳公司要想成為高水準(zhǔn)口譯服務(wù)
  • 準(zhǔn)確翻譯和流暢翻譯是日語翻譯中文原則
  • 靈活運(yùn)用中日兩種語言的語法結(jié)構(gòu)
  • 翻譯知識相關(guān)問答
    問:如果翻譯的稿件只有幾百字,如何收費(fèi)?
    答:對于不足一千字的稿件,目前有兩種收費(fèi)標(biāo)準(zhǔn): 1)不足一千字按一千字計(jì)算。 2)對于身份證、戶口本、駕駛證、營業(yè)執(zhí)照、公證材料等特殊稿件按頁計(jì)費(fèi)。
    問:請問貴司的筆譯范圍?
    答:筆譯翻譯又稱人工筆頭翻譯, 既通過文字形式的翻譯轉(zhuǎn)換, 把源語言翻譯成目標(biāo)語言, 是當(dāng)今全球經(jīng)濟(jì)發(fā)展, 政治文化交流的主要方式, 筆譯通過文字展現(xiàn)方式, 使全世界上千種語言能夠互通有無, 每天都有數(shù)以億計(jì)的文字被翻譯或轉(zhuǎn)譯, 筆譯肩負(fù)著世界各國經(jīng)濟(jì)文化發(fā)展的重任, 是各國各民族的文化大使, 我們的筆譯領(lǐng)域涉及十大類專業(yè)領(lǐng)域和五百多種不同的分領(lǐng)域。
    問:是否可以請高校教師、學(xué)者或?qū)W生翻譯?
    答:絕對不能,風(fēng)險(xiǎn)自負(fù)。許多公司在尋找譯者時(shí),首先想到的是當(dāng)?shù)貙W(xué)?;虼髮W(xué)的外語院系。有時(shí),這種做法對于供內(nèi)部使用的翻譯可能有效,即,您只想了解文件大意,但對于正式的公司宣傳材料、手冊或者合同文檔而言,這樣做卻風(fēng)險(xiǎn)極大。外語教學(xué)需要有特殊的技能,但這些技能卻與翻譯一篇流利、優(yōu)美的文章所需的技能完全不同。讓學(xué)生來做翻譯看起來經(jīng)濟(jì)實(shí)惠,但風(fēng)險(xiǎn)更高,因?yàn)樗麄兒翢o實(shí)戰(zhàn)經(jīng)驗(yàn),翻譯出來的文件基本無法使用。
    問:翻譯交稿時(shí)間周期為多長?
    答:翻譯交稿時(shí)間與您的文件大小以及復(fù)雜程度有關(guān)。每個(gè)專業(yè)譯者的正常翻譯速度為3000-4000中文字/天,對于加急的大型項(xiàng)目,我們將安排多名譯員進(jìn)行翻譯,由項(xiàng)目經(jīng)理將文件拆分成若干文件,分配給不同的譯員進(jìn)行翻譯,翻譯后由項(xiàng)目經(jīng)理進(jìn)行文件的合并,并經(jīng)統(tǒng)一術(shù)語、審校、質(zhì)控、排版等翻譯流程,最終交付給客戶。
    問:提供一個(gè)網(wǎng)站的網(wǎng)址,能夠給出翻譯報(bào)價(jià)嗎?
    答:對于網(wǎng)站翻譯,如果您能提供網(wǎng)站的FTP,或您從后臺將整個(gè)網(wǎng)站下載打包給我們,我們可在10分鐘內(nèi)給出精確報(bào)價(jià)。同時(shí),只要您提供原始網(wǎng)頁文件,我們會提供給您格式與原網(wǎng)頁完全一致的目標(biāo)語言版本,可以直接上線使用,省卻您的改版時(shí)間。
    問:為什么標(biāo)點(diǎn)符號也要算翻譯字?jǐn)?shù)?
    答:①根據(jù)中華人民共和國國家標(biāo)準(zhǔn)GB/T 19363.1-2003 對翻譯行業(yè)服務(wù)規(guī)范的要求,中文字?jǐn)?shù)統(tǒng)計(jì)是以不計(jì)空格字符數(shù)為計(jì)算單位的。標(biāo)點(diǎn)符號算翻譯字?jǐn)?shù)是統(tǒng)一的行業(yè)標(biāo)準(zhǔn)。 ②標(biāo)點(diǎn)符號在不同的語種中,有不同的表達(dá)方式,例如中文的標(biāo)點(diǎn)符號大多是全角的,英文的無特殊設(shè)置都是半角的,而且如果一句話或一段內(nèi)容夾雜兩種不同的語言,標(biāo)點(diǎn)符號的規(guī)則就相對復(fù)雜,對于翻譯文件來說,標(biāo)點(diǎn)符號的部分也是很費(fèi)時(shí)。 ③另外,標(biāo)點(diǎn)符號在句子中對句子語境等的限制因素,使得標(biāo)點(diǎn)對句子、對譯員翻譯判斷等起到一定的要求。所以,該部分也要計(jì)算在內(nèi)。 ④可能我們平時(shí)不是很注重標(biāo)點(diǎn)符號,其實(shí)在文字表達(dá)中,標(biāo)點(diǎn)符號的重要不亞于單字單詞,一個(gè)標(biāo)點(diǎn)符號可以改變?nèi)湓挼囊馑?,而我們的工作也是做到了這一點(diǎn),保證每個(gè)標(biāo)點(diǎn)符號的準(zhǔn)確,保證譯文表達(dá)的意思和原文一樣。
    問:需要與你們公司什么人接洽翻譯業(yè)務(wù)呢?
    答:我們公司采取專屬客服服務(wù)模式。為企業(yè)客戶配備專屬客服,一對一溝通具體翻譯需求,組建專屬譯員團(tuán)隊(duì)。
    問:為何每家翻譯公司的報(bào)價(jià)不一樣?
    答:大家都知道一分價(jià)格一分貨,在翻譯行業(yè)里更為突出,譯員的水平是劃分等級的。新開的翻譯公司或不具備翻譯資質(zhì)的公司為了搶占市場,惡意攪亂,以次充好,低價(jià)吸引客戶。
    問:為什么數(shù)字、字母也要算翻譯字?jǐn)?shù)?
    答:根據(jù)中華人民共和國國家標(biāo)準(zhǔn)GB/T 19363.1-2003 對翻譯行業(yè)服務(wù)規(guī)范的要求,中文字?jǐn)?shù)統(tǒng)計(jì)是以不計(jì)空格字符數(shù)為計(jì)算單位的。而數(shù)字、字母也是包含在其中。而對翻譯公司來說,數(shù)字和字母也要算翻譯字?jǐn)?shù)的原因還包括以下兩個(gè)方面: 首先,我們的收費(fèi)都是根據(jù)國家頒布的翻譯服務(wù)規(guī)范來收取翻譯費(fèi)用,對待收費(fèi)我們都是統(tǒng)一對待的,其次,數(shù)字和字母也是文章中的一部分,特別是在一些商務(wù)文件中,數(shù)字就是文件的主題,所以也是一樣要收費(fèi)的。 另外,純數(shù)字字母需要核對、錄入,比翻譯一個(gè)詞語更麻煩,翻譯是大腦里面概念形成的,而純數(shù)字字母是要嚴(yán)謹(jǐn)?shù)暮藢Α浫氩拍軐?shí)現(xiàn)的,這將會花費(fèi)更多的時(shí)間,所以我們會把數(shù)字和字母也算成字?jǐn)?shù)。 但是有一種情況除外,如審計(jì)報(bào)告里面那種數(shù)據(jù)很多而且又不需要我們翻譯可以直接保留的,這部分我們可以不計(jì)算在內(nèi)。
    問:請問貴司每天的翻譯量是多少?
    答:我們公司最高翻譯記錄為一天翻譯50萬字。原則上我們會在約定的時(shí)間內(nèi)完成,但是時(shí)間和質(zhì)量是成正比的,慢工才能出細(xì)活,我們建議在時(shí)間允許的情況下,盡量給譯員充足的翻譯時(shí)間,以便交付優(yōu)質(zhì)的譯文。
    本站部分內(nèi)容和圖片來源于網(wǎng)絡(luò)用戶和讀者投稿,不確定投稿用戶享有完全著作權(quán),根據(jù)《信息網(wǎng)絡(luò)傳播權(quán)保護(hù)條例》,如果侵犯了您的權(quán)利,請聯(lián)系:187348839@qq.com,及時(shí)刪除。
    Go To Top 回頂部
    • 掃一掃,微信在線