立陶宛語翻譯:立陶宛語語法
所在位置: 翻譯公司 > 新聞資訊 > 翻譯知識 / 日期:2020-01-02 10:29:54 / 來源:網(wǎng)絡(luò)
立陶宛語語法
1.語言簡介
立陶宛語(立陶宛語:lietuvi? kalba,英:Lithuanian language)是立陶宛共和國(Lietuvos Respublika)的官方語言,也是歐盟官方語言之一。她屬印歐語系波羅的-斯拉夫語族,同族的語言還有拉脫維亞語(latviešu valoda),拉特加爾語 (latgalīšu volūda,也有很多學(xué)者認(rèn)為她只是一種拉脫維亞語的方言)。立陶宛語在歐洲算是較小的語種,使用人口約320余萬,不過對于語言學(xué)家來說,她有很高的研究價(jià)值。丹麥語言學(xué)家裴特生(Holger Pedersen,1867-1953)在他的著作《十九世紀(jì)歐洲語言學(xué)史》(Linguistic Science in the Nineteenth Century: Methods and Results)中提到,立陶宛語用一種極其古老的外表留存至今,從一個(gè)立陶宛農(nóng)民口里聽到的詞形,一般地說只有梵語那樣古老的語言才能比得過它的原始性。立陶宛語形態(tài)古老且豐富,但是同梵語相比,她的形態(tài)還是顯得簡單許多,比如沒有中性,沒有雙數(shù),動詞第三人稱單復(fù)數(shù)同形。
2.字母和發(fā)音
立陶宛語的字母表如下:
A a ? ? B b C c ? ? D d E e ? ? ? ? F f G g H h I i ? ? Y y J j K k L l M m N n O o P p R r S s Š š T t U u ? ? ū ū V v Z z ? ?
帶尾巴的元音字母?、?、?、?分別是a、e、i、u的長音,但是不帶尾巴的元音字母同樣可以表示長音。波蘭語中也有?、?,而發(fā)音同立陶宛語有別,讀的時(shí)候帶鼻音。另外,?發(fā)音為/e:/,ū發(fā)音同?,y在立陶宛語中是個(gè)元音,發(fā)音同?。?、š、?同捷克語。
立陶宛語日常用語
英語 | 立陶宛語 |
---|---|
Welcome | Sveiki atvyk? |
Hello | Labas,Sveikas,Sveiki |
How are you? Thanks, I'm fine, and you? |
Kaip sekasi?Kaip tau sekasi? |
A?iu, gerai. O Jums? | |
Long time no see | Seniai nesimat?m。 |
What's your name? My name is ... |
Kuo tu vardu? |
Mano vardas ... | |
Where are you from? I'm from ... |
Iš kur jūsesate?Iš kur tu esi? |
Ašiš ... | |
Pleased to meet you | Malonu susipa?inti |
Good morning | Labas rytas |
Good afternoon | Laba diena |
Good evening | Labas vakaras |
Good night | Labanakt,Labos nakties |
Goodbye | Viso gero |
Good luck | S?km?s!Geros kloties! |
Cheers/Good health! | ? sveikat?! |
Have a nice day | Geros dienos! |
Bon appetit | Gero apetito!Skanaus! |
Bon voyage | Laimingos kelion?s!Geros kelion?s! |
I don't understand | Aš nesuprantu |
Please speak more slowly | Prašom pakartoti l?tai,Prašom kalb?ti l??iau |
Please write it down | Ar galite u?rašyti?Gal galite tai u?rašyti? |
Do you speak Lithuanian? | Ar kalbate lietuviškai? |
How do you say ... in Lithuanian? | Kaip lietuviškai pasakyti ...? |
Excuse me | Atsiprašau! |
How much is this? | Kiek šitas kainuoja?Kiek tai kainuoja? |
Sorry | Atsiprašau!Atleiskite! |
Please | Prašau |
Thank you Response |
A?iū,D?koju,Labai a?iū |
Prašom | |
Where's the toilet? | Kur yra tualetas? |
This gentleman/lady will pay for everything |
Šis vyras u?mok?s u? visk? Ši moteris u?mok?s u? visk? |
Would you like to dance with me? |
Ar nor?tum su manim pašokti? Gal nor?tum su manim pašokti? |
I love you | Aš tave myliu |
Get well soon | Sveikite, Sveikite grei?iau |
Leave me alone! | Atstokite!Palikite mane ramyb?je! |
Help! Fire! Stop! |
Pad?kite! Gaisras! Stop! |
Call the police! |
Iškvieskite policij?! Skambinkite policijai! |
Merry Christmas and Happy New Year | Linksm? Kal?d? ir laiming? Nauj?j? Met? |
Happy Easter |
Su šventom velykom! Sveiki sulauk? švent? velyk?! |
Happy Birthday | Su gimtadieniu/Sveikinu gimtadienio proga |
My hovercraft is full of eels What!?Why this phrase? |
Mano laivas su oro pagalve pilnas unguri? |
One language is never enough |
Vienos kalbos niekada negana Mok?ti vien? kalb? neu?tenka |
3.名詞
立陶宛語名詞有兩性、兩數(shù)和七格。陽性名詞通常以-as,-us結(jié)尾(類似古希臘語的-ας;拉丁語的-us),陰性名詞通常以-a, - ?結(jié)尾。
立陶宛語名詞按照主格詞尾的不同分為五種變化類型。
第一變格法:以-ys,-is,-(i)as結(jié)尾的陽性名詞
第二變格法:以-a, - ?, -ti結(jié)尾的陰性及部分陽性名詞
第三變格法:以-is結(jié)尾,單數(shù)屬格為-ies的陽、陰性名詞
第四變格法:以-us結(jié)尾的詞,這組詞中也無一例外全為陽性
第五變格法:以-uo, -?結(jié)尾,單數(shù)屬格為-(en)s, -(er)s的詞,僅有幾個(gè)詞屬此類
以下僅舉常見的第一、二變格法
第一變格法:vyras男人
格 單數(shù) 復(fù)數(shù)
主 vyras vyrai
屬 vyro vyr?
與 vyrui vyrams
賓 vyr? vyrus
具 vyru vyrais
位 vyre vyruos
呼 vyre vyrais
第二變格法:kalba語言
格 單數(shù) 復(fù)數(shù)
主kalba kalbos
屬kalbos kalb?
與kalbai kalboms
賓kalb? kalbas
具kalba kalbomis
位kalboje kalbose
呼kalba kalbos
用例:
Vyrai prad?jo kirsti didelius med?ius, kad gal?t? pastatyti namus.
男人們開始砍高大的樹木用來建造房屋。
Du neturtingi keliauninkai eina per giri?.
兩個(gè)身無分文的旅行者走過的樹林。
akademijos narys
院士
Vilniaus miestas
維爾紐斯市
Aš atnešiau led?.
我?guī)硇┍ち琛?/span>
Aš nenusipirkau naujo dvira?io.
我沒買新自行車。
Aš rašau pieštuku.
我用筆寫字。
Pasitikiu draugu.
我信認(rèn)那位朋友。
Mūs? draugai guli lovoje.
我的朋友們都躺在床上。
Drauge, ateik ?ia.
朋友,過來!
4. 形容詞
立陶宛語形容詞在變化時(shí)需要同名詞保持性、數(shù)、格的一致。
4.1 形容詞變格
立陶宛語形容詞有三格變個(gè)法,形容詞根據(jù)主格詞尾分為三大類
第一變格法:以-as結(jié)尾
第二變格法:以-us結(jié)尾
第三變格法:以-is結(jié)尾
各類變格法例舉如下:
-第一變格法
visas所有的
單數(shù)
陽性 陰性
主vis-as vis-a
屬vis-o vis-os
與vis-am vis-ai
賓vis-? vis-?
具vis-u vis-a
位vis-ame vis-oje
呼vis-a vis-a
復(fù)數(shù)
陽性 陰性
主vis-i vis-os
屬vis-? vis-?
與vis-iems vis-oms
賓vis-us vis-as
具vis-ais vis-omis
位vis-uose vis-ose
呼vis-i vis-os
-第二變格法
baisus可怕的
單數(shù)
陽性 陰性
主bais-us bais-i
屬bais-aus bais-ios
與bais-iam bais-iai
賓bais-? bais-i?
具bais-iu bais-ia
位bais-iame bais-ioje
呼bais-us bais-i
復(fù)數(shù)
陽性 陰性
主bais-ūs bais-ios
屬bais-i? bais-i?
與bais-iems bais-ioms
賓bais-ius bais-ias
具bais-iais bais-iomis
位bais-iuose bais-iose
呼bais-ūs bais-ios
-第三變格法
medinis木質(zhì)的
單數(shù)
陽性 陰性
主medin-is medin-?
屬medin-io medin-?s
與medin-iam medin-ei
賓medin-? medin-?
具medin-iu medin-e
位medin-iame medin-?je
呼medin-is medin-?
復(fù)數(shù)
陽性 陰性
主medin-iai medin-?s
屬medin-i? medin-i?
與medin-iams medin-?ms
賓medin-ius medin-es
具medin-iais medin- ?mis
位medin-iuose medin-?se
呼medin-iai medin-?s
4.2 形容詞變級
立陶宛語形容詞有原級、比較級和最高級三個(gè)級。比較級是在詞根后面加詞綴-esn-再加陽性-is或陰性-?構(gòu)成。如baisus可怕的-baisesnis/baisen?較可怕的;geras好的-geresnis/ geresn?較好的。最高級則是在詞根后加-iaus-再加陽性-ias或陰性-ia。如baisiausias/baisiausia最可怕的,geriausias/geriausia最好的。已經(jīng)變級的形容詞也要與名詞保持性數(shù)格的一致,變格參照-is結(jié)尾的形容詞。
-比較級: 連詞negu或介詞u?+賓格
Jis yra aukštesnis negu aš galvojau.他比我想象的要大。
Tavo ranka baltesn? negu mano ranka. 你的手比我白。
Ji daug gra?esn? u? seser?. 她比她姐姐漂亮得多。
-最高級:去掉形容詞陽性單數(shù)詞尾-as/ias/us/is加-iausias陽性/-iausia陰性構(gòu)成。如:baisus-baisiausias最可怕的,geras-geriausias最好的
Mus? armija yra galingiausia iš vis? armij?. 我們的部隊(duì)是所有部隊(duì)里最強(qiáng)的。
Aš ma?iau gra?iausi? vyr?. 我見到了那個(gè)最帥的男生。
5. 數(shù)詞
-基數(shù)詞(1~10):
0 nulis 1 vienas (vieneri) 2 du (dveji) 3 trys (treji) 4 keturi (ketveri) 5 penki (penkeri) 6 šeši (šešeri) 7 septyni (septyneri) 8 aštuoni (aštuoneri) 9 devyni (devyneri) 10 dešimt
括號里的數(shù)詞表示復(fù)數(shù)數(shù)詞只在個(gè)別詞前出現(xiàn),比如metai年,durys門,rungtyn?s比賽等。如:penkeri metai五年。
-序數(shù)詞(1st~10th):
1st pirmas, pirma/2nd antras, antra/3rd tre?ias, tre?ia/4th ketvirtas, ketvirta/5th penktas, penkta/6th šeštas, šešta/7th septintas, septinta/8th aštuntas, aštunta/9th devintas, devinta/10th dešimtas, dešimta 前一個(gè)是陽性后一個(gè)是陰性
6. 代詞
6.1 人稱代詞變格一覽
我 你 他 她
主 aš tu jis ji
屬 man?s tav?s jo jos
與 man tau jam jai
賓 mane tave j? j?
具 manimi tavimi juo ja
位 manyje tavyje jame joje
我們 你們 他們 她們
主mes jūs jie jos
屬mūs? jūs? j? j?
與mums jums jiems joms
賓mus jus juos jas
具mumis jumis jais jomis
位mumyse jumyse juose jose
6.2 疑問代詞變格一覽
格 kas誰/什么 koks什么 kuris哪個(gè)
主 kas koks kuris
屬 ko kokio kurio
與 kam kokiam kuriam
賓 k? kok? kur?
具 kuo kokiu kuriuo
位 kame kokiame kuriame
用例:
K? daro tavo brolis? 你哥哥是做什么的?
Kas ?ia yra? 那是什么?
7.動詞
立陶宛語動詞有豐富的時(shí)、態(tài)、體等形態(tài)。
7.1動詞變位
立陶宛語動詞有三個(gè)基本形態(tài):不定式、現(xiàn)在時(shí)單三、過去時(shí)單三。
變位時(shí)按照現(xiàn)在時(shí)單三的詞尾分成三類。
第一變位法:-a(動詞原型一般以-ati, -auti, -uoti和輔音+ti結(jié)尾)
第二變位法:-i(動詞原型一般以-?ti結(jié)尾,但did?ti增加屬第一變位法)
第三變位法:-o(動詞原型一般以-yti結(jié)尾,但rūdyti生銹屬第一變位法)
三種變位法的詞尾如下:(從上而下依次為單數(shù)1,2,3人稱和復(fù)數(shù)1,2,3人稱)
第一變位法:
現(xiàn)在 過去 反復(fù)過去 將來時(shí) 虛擬式 命令式
-u -au -davau -siu -?iau 無
-i -ai -davai -si -tum -k
-a -o -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位
-ame -ome -davome -sime -tume -kime
-ate -ote -davote -site -tute -kite
-a -o -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位
第二變位法:
現(xiàn)在 過去 反復(fù)過去 將來時(shí) 虛擬式 命令式
-iu -au -davau -siu -?iau 無
-i -ai -davai -si -tum -k
-i -o -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位
-ime -ome -davome -sime -tume -kime
-ite -ote -davote -site -tute -kite
-i -o -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位
第三變位法:
現(xiàn)在 過去 反復(fù)過去-dav- 將來時(shí)-s- 虛擬式-t- 命令式
-au -iau -davau -siu -?iau 無
-ai -ei -davai -si -tum -k
-o -? -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位
-ome -?me -davome -sime -tume -kime
-ote -?te -davote -site -tute -kite
-o -? -davo -s -t? tegu+現(xiàn)在時(shí)第三人稱變位
時(shí)態(tài)用例
-現(xiàn)在時(shí)(Esamasis laikas)
?em? sukasi apie saul?. 地球繞著太陽轉(zhuǎn)。
Kiekvien? ryt? aš keliuosi 7 valand?. 我每天7點(diǎn)起床。
-過去時(shí)(Būtasis kartinis laikas)
Kas pieš? š? paveiksl?? 這圖誰畫的?
Kai j? pama?iau, jis skait? knyg?. 我看到他的時(shí)候,他正在讀書。
Aš jam skambinau antradieni, bet jo nebuvo. 周二我打電話給他但是他不在。
-反復(fù)過去時(shí)(Butasis da?ninis laikas):表示過去多次做的行為
Kai buvau ma?as, ? mokykl? va?iuodavau dvira?iu. 我小的時(shí)候常騎車上學(xué)。
Seniau jis da?nai eidavo ? kin?. 以前他經(jīng)常去電影院。
-將來時(shí)(Būsimasis laikas)
Kada ?inosi egzamin? rezultatus? 你什么時(shí)候知道考試成績?
Manau, š?vakar niekur neisiu. 我不想晚上出去。
-虛擬式(多用于jei/jeigu從句及表示意圖的從句中)
Jeigu jis but? protingas, taip nedaryt?. 假如他夠聰明就不會干那事。
Jis nori, kad aš dirb?iau. 他想讓我工作。
Kad ir kaip prašytum, negausi. 再怎么祈求你也得不到。
Kaip gard?iai jis but? iš sav?s jouk?sis, jeigu but? pats save iš šalies mat?s. 假如他站在另一個(gè)角度看自己一定會放聲大笑。
Aš nebu?iau visiškai laimingas, jei netur??iau k? veikti. 假如我什么都沒做就不會如此快活。
-命令式
Matyk!看呀!
B?kime!我們快跑!
7.3分詞
立陶宛語的分詞相當(dāng)多,有現(xiàn)在分詞,過去以及過去反復(fù)分詞,將來分詞,被動分詞等。分詞的性質(zhì)和名詞相似,因此除了帶有時(shí)態(tài)之外,還有和名詞一樣的格變化。
7.3.1 現(xiàn)在分詞
第一、三變位法
單數(shù)
陽性 陰性
主 -?s/-antis -anti
屬 -an?io -an?ios
與 -an?iam -an?iai
賓 -ant? -an?i?
具 -an?iu -an?ia
位 -an?iame -an?ioje
呼 -?s/-antis -anti
復(fù)數(shù)
主 -?/-antys -an?ios
屬 -an?i? -an?i?
與 -antiems -an?ioms
賓 -an?ius -an?ias
具 -an?iais -an?iomis
位 -an?iuose -an?iose
呼 -?/-antys -an?ios
第二變位法
單數(shù)
主 -?s/-intis -inti
屬 -in?io -in?ios
與 -in?iam -in?iai
賓 -int? -in?i?
具 -in?iu -in?ia
位 -in?iame -in?ioje
呼 -?s/-intis -inti
復(fù)數(shù)
主 -?/-intys -in?ios
屬 -in?i? -in?i?
與 -intiems -in?ioms
賓 -in?ius -in?ias
具 -in?iais -in?iomis
位 -in?iuose -in?iose
呼 -?/-intys -in?ios
7.3.2過去及反復(fù)過去時(shí)
單數(shù)
主 -?s -usi
屬 -usio -usios
與 -usiam -usiai
賓 -us? -usi?
具 -usiu -usia
位 -usiame -usioje
呼 -?s -usi
復(fù)數(shù)
主 -? -usios
屬 -usi? -usi?
與 -usiems -usioms
賓 -usius -usias
具 -usiais -usiomis
位 -usiuose -usiose
呼 -? -usios
反復(fù)過去時(shí)分詞的現(xiàn)在詞根后加-dav-再加上述詞尾。
7.3.3 將來時(shí)
單數(shù)
主 -i?s/-iantis -ianti
屬 -ian?io -ian?ios
與 -ian?iam -ian?iai
賓 -iant? -ian?i?
具 -ian?iu -ian?ia
位 -ian?iame -ian?ioje
呼 -i?s/-iantis -ianti
復(fù)數(shù)
主 -i?/-iantys -ian?ios
屬 -ian?i? -ian?i?
與 -iantiems -ian?ioms
賓 -ian?ius -ian?ias
具 -ian?iais -ian?iomis
位 -ian?iuose -ian?iose
呼 -i?/-iantys -ian?ios
用例:
b?gantis vanduo 流水
skambantis varpas 響著的鈴
Profesorius, skait?s knyg?, tuojau eis ? bibliotek?. 那位正在看書的教授馬上就要去圖書館。
Aš ma?iau ?mog?, nešant? didel? maiš? bulvi?. 我看見一個(gè)拿著一大袋番茄的人。
Mirusio ?mogaus kunas negali keltis. 死人的尸體是不會起來的。
Aš pa??stu ?mog?, dirbdavus? stovykloje vasar?. 我認(rèn)識一個(gè)人已經(jīng)在營地工作了一個(gè)夏天。
7.4副動詞
表示主語不同的兩個(gè)動作同時(shí)進(jìn)行。只有時(shí)態(tài)的區(qū)別,現(xiàn)在時(shí)加-ant/int,過去時(shí)加-us,反復(fù)過去時(shí)加-us, 將來時(shí)加-siant。如:kalbant,kalb?jus,kalb?davus,kalb?siant。
用例:
Ties? sakant, jis kvailys. 說實(shí)話,他很傻。
Lyjant mes ejome namo. 我們回家的時(shí)候在下雨。
Jam kalbant, visi klauso. 他在說的時(shí)候每個(gè)人都在傾聽。(當(dāng)副動詞含有主語時(shí),主語不能用主格要用與格。)
Saulei tekant, jis atsik?l?. 太陽出來的時(shí)候,他起了床。
Laukiu sunaus gr??tant. 我在等兒子回來。
8. 介詞
-支配屬格的介詞(部分)
anot根據(jù),ant在上/對的感覺,aukš?iau在上方,be沒有,d?l因?yàn)?,iš從,lig/ligi直到,link朝著,nuo從下來,pasak根據(jù),pirm在前面,u?在之后
-支配賓格的介詞(部分)
apie附近,?在里,po周圍,pro近旁,u?比
-支配具格的介詞(部分)
po在下面,su和一起,ties在對面.
相關(guān)閱讀 Relate
最新文章 Recent
熱點(diǎn)文章 Recent
- 山東話怎么說日常用語_山東 09-14
- 同聲傳譯收費(fèi)標(biāo)準(zhǔn)_同傳一天 02-27
- 我愛你用蒙古語怎么說? 11-24
- 俄羅斯百度“Яндекс” 12-17
- 中國菜的名稱英文翻譯大全_ 10-29
- 蒙古語你好怎么說 11-24
- 流浪地球英文介紹 11-27
- “ca.”是什么單詞的縮寫 09-11
- 維吾爾語32個(gè)字母表 12-09
- 阿拉伯語28個(gè)字母解析_2 11-07